Arūnas Norkus
PASIRENGIMAS MOTINYSTEI

Pastaruoju metu nėštumas ir pasirengimas motinystei vis labiau tampa viešojo diskurso objektu. Masinės informacijos priemonėse publikuojamos atviros besilaukiančių moterų nuotraukos ir asmeniniai pasakojimai formuoja įspūdį, kad anksčiau paslaptingu buvęs ir įvairių tradicijų, papročių, draudimų ir normų apgaubtas devynių mėnesių periodas yra lengvas ir spalvingas nuotykis. Visgi pastarųjų keleto dešimtmečių tyrinėjimai rodo, kad nėštumo laikotarpis dažnai susijęs su daugybe iškylančių klausimų, nuogastavimų ir kelia nemažai problemų būsimai mamai ir tėčiui.
Nėštumo metu vaisius formuojasi ne tik fiziškai. Šiuo laikotarpiu apsprendžiami ir būsimos asmenybės bruožai: nuostata į save ir aplinkinius, emocinis ir intelektinis potencialas, kai kurie charakterio ypatumai, sunkumų įveikos būdai. Todėl ypač svarbu, kad nėštumo laikotarpiu besilaukianti moteris gautų ne tik medicininės priežiūros paslaugas, bet kompleksišką įvairių specialistų komandos paramą, nukreiptą į visą šeimą.
Jau keliolika metų Lietuvoje ir pasaulyje kuriamos ir praktiškai naudojamos įvairios pasirengimo motinystei programos. Nemažas įdirbis leidžia įvertinti ir pirmuosius rezultatus. Maskvos valstybinio universiteto prenatalinės psichologijos katedros [1] tyrimai rodo, kad optimali pasirengimo motinystei programa turi apimti keletą lygmenų: kognityvinį (žinių perdavimas ir mokymas), operacinį (įgūdžių ir mokėjimų formavimas), emocinį (verbalinį ir neverbalinį jausmų išreiškimą, motinystės ir tėvystės nuostatų formavimą), psichofiziologinį (mokymą reguliuoti funkcines ir psichines būsenas kinteziterapijos priemonėmis). Tipinė programa, kurioje dalyvauja iki 10 porų, trunka du mėnesius (36-40 valandų). Ji sudaryta iš keleto dalių:
• Paskaitų ir seminarų, kurių metu būsimos mamos ir tėčiai supažindinami su nėštumo ir gimdymo fiziologija, fiziniais organizmo pokyčiais nėštumo metu, galimybe ir būdais įveikti nėštumo įtakotus nemalonius pojūčius. Detalios žinios perteikiamos demonstruojant teminius plakatus ir naudojant manekenus, audio ir video įrašus, kas leidžia padidinti užsiėmimų veiksmingumą.
• Psichologinių užsiėmimų, apimančių grupinę terapiją, meno terapiją, vaidmeninius žaidimus, relaksacijos mokymus. Jų metu formuojamas tėvų-vaisiaus santykis, vėliau peraugantis į tėvų – vaiko santykius. Ypatingas dėmesys skiriamas dalyvių emocijų raiškai, psichologinio komforto būsenai, pozityvių nuostatų į motinystę ir tėvystę formavimui.
• Kinteziterapijos užsiėmimų, kurių metu formuojama kūniško bendravimo kultūra. Yra žinoma, kad vaisiaus taktiliniai analizatoriai ima funkcionuoti anksčiausiai, todėl per tiesioginį kontaktą gali būti ne tik užmezgamas mamos ir tėčio santykis su vaiku, bet ir nuraminamas vaisius, sąlygojamas jo judrumas. Kita kineziterapijos užsiėmimų dalis skirta pasirengimo gimdymui mokymams.
• Vaidmeninių žaidimų. Jų metu poros praktiškai mokomos tokių svarbių dalykų kaip vyro pagalba moteriai gimdymo metu, gimdymo ir žindymo pozos, atsipalaidavimo ir relaksacijos būdai.
Atlikti tyrimai rodo, kad po tokios programos 75% moterų gimdė be komplikacijų (paprastai Rusijoje šis skaičius tesiekia 25-30%). 25% procentai mokymus praėjusių vyrų dalyvavo gimdyme. Atsimindamos gimdymą, dauguma moterų pažymėjo, kad gimdymas vyko būtent taip, kaip jos ir įsivaizdavo. Ypač įdomūs tyrimo rezultatai, susiję su pailgėjusiu programoje dalyvavusių moterų laktacijos periodu. 5% moterų žindė apie mėnesį, 25% - 6-7 mėnesius, tiek pat - 9-10 mėnesių, daugiau kaip metus kūdikius žindė daugiau kaip 30% moterų. Tokiu būdu daugiau kaip 80% kūdikių buvo žindoma ilgiau kaip pusę metų. Ketvirtadalis kūdikių iki 4-6 mėnesių buvo žindoma be papildomo maitinimo. Laktaciją pavyko išlaikyti ir pratęsti, nes moterys buvo supažindintos su kompleksu priemonių, padedančių palaikyti pieno gamybos procesą. Nė vienai programoje dalyvavusiai moteriai nebuvo nustatyta mastito.
Po gimdymo poros dalyvavo patronažinės priežiūros programoje. Per pirmuosius vaiko auginimo metus 67% porų nurodė nebuvus jokių vaiko sveikatos sutrikimų: vaikas augo sveikas, judrus, aktyvus ir emociškai pusiausvyras (palyginimui, Maskvoje tik 20% vaikų pirmaisiais gyvenimo metais yra visiškai sveiki).
Šie duomenys įrodo, kad nėštumo laikotarpiu, be medicininės priežiūros, šeimai svarbu gauti kompleksinę pagalbą, apimančią visapusiškus motinystės mokymus. Ji padeda sukurti palankiausias sąlygas vaisiaus ir vaiko emocinio, intelektinio ir socialinio potencialo plėtotei.

1. Ланцбург М.Е. Психологическая помощь семье в период ожидания ребенка и первого года его жизни. Психотерапия и клиническая психология: методы, обучение, организация. Мат. Росс. Конф. 26-28 мая 1999г., Санкт-Петербург-Иваново 2000 с.312-320.

Parengta pagal: G. Filippovos, G. Brutman, M. Lancburg publikacijas